Тėvynė prasideda visų pirma nuo galimybės ją palikti.

Sergej Čudakov, rusų poetas, žurnalistas, disidentas

Pakviestas į TV laidą apie emigrantus, iškart atsiverčiau Kazio Pakšto raštus: „…tauta kuri nekolonizuojasi, negali tikėtis, kad ji bus didelė tauta. Taigi tautos kolonizcija yra jos stiprėjimo ženklas. Tačiau, iš antros pusės, jei lietuviai išeiviai užsieny negali sukurti „lietuviukų“, tai tas  yra tautos silpnėjimo požymiu“. Toliau cituojamame straipsnyje „Mintys apie užsienio lietuvius“ (1935) K.Pakštas išeiviją vadina „lietuvybės rezervu“, ypatingai svarbiu „pavojingais momentais“, tačiau kol kas ji „niekieno netvarkoma ir be jokio plano barstoma po gigantiškus Pietų Amerikos plotus“. Plačiau

Smagaus būta ESBO ministrų susibėgimo Vilniuje šurmulio, vainikavusio mūsų pirmininkavimo metus ir dar mažiausiai antra tiek pasirengimo. Didžiausias politinis renginys krašte per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius... Gerai prisimenu, kaip tuomet, mūsų tarptautinio pripažinimo išvakarėse, brovėmės į šią organizaciją per duris ir langus (čia tinka ir tiesioginės, ir perkeltinės prasmės), kaip rašėme peticijas, dardėjome per visą Europą „žiguliukais“ ir „volgomis“, veždamiesi bagažinėje pigesnio benzino bakus ir lašinių atsargas, miegojome pakelėse tose pačiose mašinose, benzino kolonėlėse atlikdami rytinio tualeto apeigas... Rašau ir pats beveik netikiu tais prisiminimais...  Plačiau

Lapkričio 17-osios vakarą Lietuvos Ambasadoje Vašingtone įvyko JAV istoriko Timothy Snyder knygos „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ pristatymas – ir angliškosios, ir lietuviškos versijos, kuri, kaip paminėjau renginio pradžioje, iš karto po pasirodymo atsidūrė skaitomiausių Lietuvos knygų dešimtuke.

Įtaigiai argumentuodamas profesorius pristatė nacistinio ir sovietinio totalitarizmų traiškytų Rytų Europos šalių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų – Baltijos valstybių, Baltarusijos, Ukrainos – tragediją tarp 1933-iųjų ir 1945-ųjų, kurios aritmetinė išraiška – 14 milijonų gyvybių. Plačiau

Kasdien prieš akis sukantis įvairiakalbiams tekstams, kartais susirimuoja vienas kitas eilėraštis angliškai ar rusiškai. Nelabai yra kur jų dėti, nes į lietuvių kalbą jie dažniausiai sunkiai išverčiami, o poezijos knygų kitomis kalbomis kol kas leisti neketinu. Tad nors į savo „blogą“ įdėsiu vieną tokį tekstą, pavadintą Maskvoje populiarių saldainių „Įkvėpimas“ vardu. Pabandžiau išversti jį ir į lietuvių kalbą, prasminiai niuansai verčiant neišvengiamai pakito. Eilėraštį skiriu šiomis dienomis švenčiamam Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių dvidešimtmečiui bei Rusijoje jau daugelį metų sėkmingai besidarbuojantiems kultūros ir meno žmonėms iš Lietuvos – lai mums visiems netrūksta įkvėpimo ir iki naujų jubiliejų.

ВДОХНОВЕНЬЕ

Там конфеты „вдохновенье“

Лужи полные вина

Занимаюсь тихой ленью

Подожди меня, страна !